Kol plaka nerami širdis,
Tol joj vilties daigelis virpa,
Kad laimė ne kitų lemtis,
Kad kiekvienam krislelis skirtas...

Kol joj alsuoja gyvastis,
Ji ieško ištikimo draugo
Ir lizdą jaukų susivyt
Ji vėl ir vėl atkakliai bando.

Neveltui liaudies išmintis
Mūs sąmonėn iš amžių beldžias:
SAVUOS namuos, tegu kukliuos,
Net aitrūs dūmai būna saldūs.