teka 08:30
leidžiasi 15:56
Delčia
26 mėnulio d.
Šv. Liucijos diena
Vardadienius švenčia:
Eiviltė, Kastautas, Kastytis, Liucija, Otilija
Gimtadienis:
Jolanta Svirnelytė
Kalendorius tavo svetainėje
Sužinok
Sveikinimai
Daugiau sveikinimų..
Atvirukai
Daugiau atvirukų..
Statistika
Svetainėje:
Sveikinimai - 1795
Tostai - 286
SMS tekstai - 731
Atvirutės - 1366
Mintys - 943
Patarlės - 312
Užuojautos - 83
Videosveikinimai - 72
Anekdotai - 5066
Išsiųsta
Šiandien - 1
Vakar - 0
Per 7 d. - 6
Per mėn. - 24
Viso - 57362
Tostai.lt rekomenduoja
Kalėdos > Bendrai

Žemdirbio kalendoriuje didžiausia metinė žiemos šventė yra Kalėdos – gruodžio 25-oji. Pats terminas lietuvių šventes mininčiuose šaltiniuose pasirodė tiktai XVI-XVII a., tačiau kalbininko K. Būgos nuomone žodis Kalėdos iš lotyniškojo calendae per rusus šia fonetine forma ir prasme į lietuvių kalbą pateko ne anksčiau kaip antroje XII a. pusėje.

Platesnių žinių apie Kalėdų apie Kalėdų švenčių papročius Žemaitijoje pateikia XIX a. pradžios autoriai J. Pabrėža, S.Daukantas, M. Valančius XIX a. vidurį ir antrąją pusę liečia M. Katkaus ir Žemaitės liudijimai.

 Daug senosios pasaulėžiūros pėdsakų yra iš žmonių lūpų užrašyta XIX a. pabaigą – XX a. pradžią pasiekusiuose tikėjimuose, būrimuose ir kitoje tautosakinėje medžiagoje. Krikščionims Kalėdos yra Kristaus gimimo prisiminimas (juk ir mūsų kalendoriuje metai skaičiuojami nuo Kristaus gimimo). Liaudiškuose šios šventės papročiuose labai ryškūs vienų kalendorinių metų pabaigos ir rūpesčio būsimaisiais metais, darbų sėkme ir šeimos ateitimi bruožai. Vadinasi, Kalėdos yra dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra, slenkstis tarp kurį laiką trukusių gamtos sunykimo, niūriojo, tamsiojo metų laiko ir šviesos pergalės prieš naktį , laipsniškojo gamtos atgijimo. Žmonių supratimu, toje priešingų gamtos jėgų - tamsos ir šviesos, mirties ir gyvenimo – kovoje dalyvauja visas kosmosas, gyvieji ir mirusieji. Žmogus savo veiksmais įsijungia Gėrio pusėje, stengdamasis užsitikrinti jų pagalbą ir palaimą savo šeimai, ūkiui. Čia ir glūdi šios šventės papročių ir apeigų prasmė. Skirtingai nuo daugelio kitų kalendorinių švenčių, Kalėdos praktiškai susideda iš dviejų skirtingos semantikos švenčių – išvakarių dienos, vadinamos Kūčiomis, Kūčia ir Kalėdų.

 XX a. pradžioje Kalėdas švęsdavo tris dienas, neskaitant po to ėjusių “šventvakarių” iki pat sausio 6 dienos – Trijų Karalių bažnytinės šventės.