negyvenamą salą išsilaipina gelbėtojų ekspedicija. Neilgai teieškoję, jie
aptinka vienintelį gyvą sudužusio laivo keleivį. Tasai sėdi prie laužo, valgo
žmogieną, o už jo nugaros mėtosi kaulų krūva. Gelbėtojai, apimti siaubo, ima
trauktis. Išsigelbėjęs keleivis pareiškia:
- Ei, nebėkit! Aš suprantu, kad tai žiauru, bet pabandykit mane suprasti! Čia
juk negyvenama sala, o man kažkaip teko gelbėti savo gyvybę...
- Taip, - sutiko gelbėtojų vadas, - mes suprantame... Bet jūsų laivas sudužo čia
tik vakar...