Jūreivio gyvenimas buvo paprastas. Parplaukia, būdavo, jis paryčiais į savo uostą, paskambina žmonai, ji paruošia jam vakarienę, meiliai sutinka... Paskui jūreivis stovi balkone, rūko ir mąsto: "Koks gražus mano gyvenimas". Bet kartą nerado dviejų kapeikų paskambinti iš automato žmonai. Grįžo nepaskambinęs. Rado žmoną saldžiai miegančią su meilužiu. Jūreivis jau buvo begriebiąs kirvį, bet staiga apsigalvojo. Išėjo į gatvę, pasigavo taksi, nuvažiavo išsikeisti pinigų, įmetė dvi kapeikas į automatą ir paskambino žmonai. Kai atvyko į namus, ji jo jau laukė su karštu maistu. Išėjo jūreivis į balkoną parūkyti. Mąsto: "Štai kaip gražiai aš gyvenu. O, kai pagalvoji, dėl dviejų kapeikų galėjau sugriauti gyvenimą ir sau, ir jai..."