Kad žmonės šypsotųs ant vieškelio balto...
Kad saulė žydėtų virš Jūsų galvų...
Kad lietūs nulytų ir skausmą ir kaltę...
Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdų...

Kad medžių viršūnėje viltys nutūptų...
Kad vėjai atpūstų geri iš namų...
Kad kartais užsuptų,
Kad kartais užplūstų
Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų...

Kad niekas ir niekur, ir niekaip neskaustų...
Kad niekas nebūtų prie kojų mažu...
Kad viskas iš nieko...
Kad viskas iš naujo...
Kad viskas į gerą...
Kad viskas gražu...