Kodel aš pamilstu ne tą kurį man reikia? Kodėl aš vis kas kart verkiu dėl jų? Užmuški tu geriau mane, bet nesipainiok po žeme kuria aš vaikštau ir krentu... Beeidama aš šiuo keliu ilguoju mačiau daug melo skausmo ir kančių dėja pakeisti viso šito negalėjau nes buvo man per daug sunku, aš nesakau šioj žemėj man nebuvo bloga, mačiau aš laimę, meilę ir jausmus, bet kai pradėjo slysti žemė iš po kojų, rodės užgrius mane dangus... Sunku man visuo šituo patikėti, supraski, tu prašau, mane, labai bandžiau aš savimi pasitikėti, bet kliudė man tavieji netikri jausmai... Kodėl man šitaip atsitiko suprasti niekaip negaliu, gal būt man trugdė tavo meilė, kurios nebuvo iš tiesų. Sakei tu daug, tai buvo melas, aš juo tikėjau ir svaigau. Dėja dabar beliko kelias kuriuo pradėjus eiti sustoti aš bijau.......

(Dagnė)