Viduramžių laikai. Vyras nutaria išjoti į Kryžiaus Žygį. Žmona lieka namuose, todėl jis sugalvoja jai uždėti nekaltybės diržą, o raktą palieka savo geriausiam draugui, sakydamas:
- Jei per ketverius metus negrįšiu, tai tikriausiai būsiu žuvęs, taigi tada
galėsi atrakinti mano žmoną ir leisti jai pradėti normaliai gyventi.
Išjoja, bet po pusvalandžio išgirsta už savo nugaros kitą raitelį. Pro dulkių debesį jis atpažįsta savo draugą, kuriam patikėjo žmoną.
- Kas atsitiko? - klausia vyras.
Draugas vos ne vos atgauna kvapą:
- Raktas ne tas...