Kodėl mes einame po du
Ir slystam ten, kur neslidu?
Ir tokios suodinos tos stotys,
Kur reikia traukiniams šypsotis,

Kai išvažiuojam nelauktai,
O grįžę kalbamės piktai...
Ko kartais gąsdina žinia,
Kas pasitiks mus perone?

Gal mūsų laukia ilgesys,
Kurio jau nieks neišklausys?
Kodėl gyvena mumyse
Neaiški, nerami dvasia?