Bėga zuikis per mišką, žiūri briedis miega pakritęs ant šono. Pribėgo arčiau, sako - supratau. Apibėga, sako nesupratau... Apibėga – viską supratau, vėl apibėga - nieko nesupratau... Briedis pakelia galvą, sako - Zuiki, už....ai, supratau nesupratau, supratau nesupratau, kas tau yra, ko čia lakstai aplinkui?
Zuikis ir sako:
- Nesuprantu, kaip turint tokius kiaušius, kaip ir kas gali įstatyt tokius ragus...