Eina zuikis per mišką, girdi kažkas šaukia iš duobės. Prieina, žiūri liūtas įkritęs. Padėjo jam išlipti. Liūtas kitą dieną sušaukė susirinkimą ir įsakė visiems:
- Kas zuikį nors pirštu palies, tam galas. Zuikis patenkintas eina per mišką, žiūri - lapė:
- Ei, lape, ateik greitai čia.
Lapė priėjo, zuikis:
- Pasilenk.
Lapė pasilenkė, o zuikis ją aišku ir padarė. Zuikis eina toliau ir pamato vilką:
- Ei, vilke, ateini čia.
Vilkas prieina, o zuikis duoda iš visų jėgų į galvą. Eina toliau ir pamato šerną:
- Ei, šerne, ateini čia.
Šernas:
- Nesupratau?!
Zuikis:
- Ką, per daug durna kiaule, greit ateini!
Šernas susinervinęs įsibėgėjo, pametė zuikį ant ilčių, sutrypė ir nuėjo. Zuikis vos gyvas pakelia galvą:
- Na, kiaule, į susirinkimus reikia vaikščiot!