Lokių šeimynėlė sėdi savo oloj, vakaroja, kiekvienas savo reikalais užsiėmęs. Aplink laksto mažas lokiukas, nerimsta. Staiga pribėga prie tėvo:
- TET..TE.E.. a Tet, parodyk teatrą.
- Nematai - aš labai užsiėmęs.
- Nu TET... teti, parodyk teatrą.
- Aš užsiėmęs...
- Nu TE..TE.. (purto už kailio).
- Nu, gerai, įkalbėjai, - sako lokys, išsitraukdamas iš po savęs dvi žmonių kaukuoles ir užsidėdamas sau ant letenų.
Po to ištaria:
- Klausyk, Petrai... tu tikrai manai, kad čia lokių nėra?..
- Aišku, iš kur čia tie lokiai!!!