Meilužis jai padovanojo kailinius. Ji labai ilgai mąstė, kaip apie dovaną
paaiškinti vyrui. Mąstė, mąstė ir sumąstė. Grįžus namo teisėtam sutuoktiniui, ji
sako:
- Brangusis, įsivaizduoji, gatvėje radau talonėlį nuo saugojimo kameros,
esančios autobusų stotyje. Nueik, pažiūrėk, gal ten kas nors naudingo.
Vyras paima talonėlį ir išeina, o grįžęs sako:
- Veltui vaikščiojau... Ten buvo tik senas krepšys su dvokiančiais skudurais.
Kitą rytą vyro sekretorė atėjo į darbą pasipuošusi naujais kailiniais.