Mirė žmogelis ir nukeliavo į dangų. Dievas jam sako:
- Buvai blogas, tad turėsi grįžti į žemę ir išpirkti savo nuodėmes.
Paversiu tave paukščiu... Nespėjo žmogelis nei žodžio ištarti, kaip
apsidairęs pamatė, jog sėdi vištidėj tarp vištų... Nu, ką, sėdi jis ir
nežino ką veikti. Netikėtai viena višta jam sako:
- Dėk kiaušinius.
- Tai kad nemoku,- liūdnai atsako žmogelis.
- O kas čia sunkaus? Tereikia labai pastenėti ir padėsi kiaušinį.
Nu, ką, žmogelis nenori, kad Dievas supyktų. Pradėjo stenėti. Stenėjo,
stenėjo... Tik staiga pasigirsta žmonos balsas iš viršaus:
- Petrai, kelkis, visą lovą prišikai!