Bobutė pasakoja anūkėlei pasaką:
- Prieš daug daug metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje
karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose - krištolo kambarys, krištolo
kambaryje - deimantinė lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo
tik princas, kuris ją pabučiuos.
Anūkėlė pertraukia senelę:
- Ir kaip, pabučiavo, pažadino?
Senelė patyli, atsidūsta ir sako:
- Ech, anūkėle, žinai, visi jie ožiai, net ir princai... Pragyveno ta karalaitė
septyniasdešimt metų, pagimdė šešis vaikus, bet taip ir neatsibudo...