Manai sudaužei mano širdi? Palikai tik šules? Nesu tokia beviltiška, ar girdi? Greit sudeliosiu, greit suklijuosiu, nesvarbu, kad rankas susipjaustysiu, žaizdos greit gyja. Ar girdi? Kodėl taip greit nuėjai nuo manęs, nepalaikei už rankos lememą minutę, netgi nepalinkėjai man sėkmės? Mano akyse buvo ašaros, o tavosiose - džiaugsmas, jog privertei mane jaustis kalta. Bet kaip gi galima pykti ant to, kurio vardas pyktis, o kai esi šalia - niekas... Juodai apsirengusį palaidosiu tave žvaigždėje, kuri dar pernai nukritusi sapuvo. Ir vėl neužmigsiu, galvosiu apie paskutinius tavo žodžius, jei tik nori... Norėjau, deja mano svajonės nuskendo sapnų jūroje.....