Neieškosiu aš laukuos ramunių,
Nebursiu laimės iš žiedų.
Geriau su beržu, šaltą rudenį ilgėsiuos
Tavęs ir tavų žydrų akių.
Žadėjai priskint man vandens lelijų,
Žadėjai niekad nepalikt vienos.
Bet kam gi reikia dar gražių svajonių,
Jei patys jas išblaškėme visas.
Gal pasislėpus tau eiles rašysiu.
Tik neskaitysiu jų tau niekada.
Kiekvieną tavo žvigsnį gal lydėsiu,
Tiktai nejausk tu šito niekada.
Pamiršk abiems brangias akimirkas.
Tik nevadink tu kitą mažyte.
Gal ne viena skaitys tuos mano laiškus,
Geriau paslėpk juos vien tik atmintyje...