Pagal saulę orientuotame kalendoriuje metuose yra 4 taškai, su kuriais siejasi metų laikų kaita, taip pat ir papročiai. Saulės kelio diskas rodo, kad trumpiausia diena ir ilgiausia naktis Lietuvoje yra gruodžio 24-oji – Kūčios ir atvirkščiai – trumpiausia naktis ir ilgiausia diena yra birželio 24-oji – Joninės arba Rasos šventė. Dienos santykis su naktimi yra 17:7, o per Kūčias – atvirkščiai.

Nuo gruodžio 25d. Diena pradeda ilgėti. Tai yra žiemos solsticija arba Saulės grįžimo pradžia.
Diena trumpėti pradeda nuo birželio 25d. Ir šis taškas yra vadinamas vasaros solsticija arba saulės grąža. Kaip tik su šiais dviem ribotais taškais Saulės kelyje ir siejasi mūsų liaudies gausūs orų, šeimos ir gyvulių sveikatos bei mirties, javų derliaus, taip pat jaunimo vedybų prognozės, papročiai bei būrimai.
Svarbiausia kalendorinių švenčių mintis yra rūpestis tuo, kokie bus žemdirbiui ateinantieji metai – palankūs jo veiklai ar ne ir ruošimasis tai veikla. Užtat žiemos laikotarpio švenčių papročiuose ryškėja artimos tolimesnės orų prognozės, pastangos nulemti savo veiksmais gerą orą sėjai, javų auginimo metui, rūpestis derliaus sudorojimo sėkme, taip pat šeimos narių ir svarbiausio jo turto – gyvulių sveikata bei prieauglio gausumu ir kokybe. Rudens šventėse daug dėmesio skiriama padėkai, mirusiųjų protėvių prisiminimui.
Kalendorinių švenčių papročius tikslingiausia yra nagrinėti pagal metų periodų seką.