Už santūrumą
Jis ir ji buvo įsimylėję vienas kitą be galo. Pagaliau atėjo metas, kai jis ryžosi pasipiršti.
- Brangioji, ar tu tekėsi už manęs, - švelniai paklausė jis. Ji tik meiliai nusišypsojo. Paskatintas jos šypsenos, jis tęsė:
- Mano tėvas turi trijų milijonų litų kapitalą. Jam jau devyniasdešimt keturi metai. Ir kai jis numirs, o tai, tikiuosi, įvyks netrukus, aš tapsiu turtingu, labai turtingu žmogumi. Na, ką tu dabar pasakysi, mieloji?
Ji neatsakė nieko, tik po savaitės tapo jo... pamote! Tad pakelkime taurę už tai, kad neskubėtume su kitais žmonėmis dalintis savo būsimais turtais!