Už mūsų liežuvius
Kartą vienas karalius savo valstybės maisto ministrui įsakė surasti ir jo stalui patiekti valgį, gardesnio už kurį nėra pasaulyje.
Ministras nuėjo į turgų ir nupirko liežuvį, kuris kitą dieną buvo paruoštas ir patiektas karaliaus pietums. Krašto valdovas buvo sužavėtas tokiu skaniu patiekalu. O netrukus ministras vėl gavo naują karaliaus užsakymą — pagaminti valgį, kartesnio už kurį nėra pasaulyje.
Ministras vėl nuėjo į turgų ir vėl nupirko... liežuvį. Karalius buvo nustebintas:
- Aš pageidavau kartaus patiekalo, o tu vėl atnešei tą patį liežuvį. Kaip gi taip?
Tada ministras paaiškino:
- Valdove, pasaulyje nėra nieko maloniau už protingus žodžius ir nėra nieko karčiau už kvailus, neprotingus žodžius. Viskas priklauso nuo liežuvio...
Mano tostas už tai, kad mokėtume protingai elgtis savo liežuviu.