Už įstatymus
Kartą senosios Armėnijos caras atvyko pas Romos imperatorių Neroną. Ir jam tiesiai pasakė:
Romėnai neužkariaus Armėnijos, kol mūsų šalyje ištikimai laikomasi dviejų įstatymų.
Nagi, nagi, sukluso imperatorius. Kokie tie jūsų įstatymai.
Pirmasis toks: kardas privalo rūdėti, o herbas blizgėti, kaip veidrodis. Antrasis įstatymas toks: kelias į teismą turi būti užžėlęs žole, o kelias į Dievo namus privalo būti nutryptas...
Siūlau tostą, kad ir mūsų gyvenimą lydėtu geri įstatymai.

KAD PAKAKTŲ PINIGŲ
Pagyvenęs vyriškis stovi miške, prie medžio ir kažką šnabžda.
Ką ten murmi? klausia jo bičiulis, stovintis netoliese.
Meldžiu Dievo, kad jis man dovanotų tiek pinigų, kiek lapų turi šis medis.
Oho, jeigu tu turėsi tiek daug pinigų, tai gal jais ir su manimi pasidalinsi?
Pagalvojęs vyriškis atsakė:
Melskis pats. Ką, ar tau medžių miške mažai? Tad išgerkim taurę už tai, kad mums visiems pakaktų ir pinigų, ir medžių.