Už vaikus
Kartą vienas imtynių sporto meistras garsėjo savo pergalėmis. Kai nenutrūkstamas pergalių srautas ėmė įkyrėti, meistras dvikovai iškvietė dešimt žmonių. Jie juokėsi ir šaukė:
Mes tave nugalėsime, meistre!
Bet ir vėl nugalėjo meistras. Tada jį dvikovai iškvietė iškart dvi dešimtys žmonių:
Mes vis dėlto įveiksime tave, meistre! Bet ir šį kartą triumfavo meistras.
Tuomet dvikovon su meistru stojo išsyk pusšimtis žmonių. Jie džiūgavo ir juokėsi: dabar mes tave sutriuškinsim, meistre.
Deja, ir vėl jie pralaimėjo. Žmonės, įsitikinę neįveikiama meistro jėga, nuščiuvo. Tuomet iš minios išėjo berniukas ir ryžtingai tarė;
Ar galiu su tavim pakovoti?
Dabar žmonės juokėsi iš berniuko. Bet juokėsi per anksti. Šį kartą meistras... pralaimėjo.
Pamatęs nustebusius žmonių žvilgsnius, meistras tarė:
Man tas pats, o berniukui buvo malonu...
Tad skelbiu tostą už tai, kad vaikams niekuomet nepagailėtume malonių akimirkų!