Šv. Hubertas buvo Burgundijos grafas, gyveno VII amžiuje. Jis, būdamas turtingas, mėgo linksmai leisti laiką, ruošdavo puotas, buvo aistringas medžiotojas. Tačiau mirus mylimai žmonai jis pasikeitė- klaidžiojo miškais, nekėlė linksmybių. Kalėdų išvakarėse medžiodamas jis pamatė elnią su didžiūliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Nuo to laiko jis atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams. Septynis metus praleido kalnuose mažam namelyje, vėliau įšventintas į vyskupus. Savo buvusiuose žemėse pastatė kelis vienuolynus, rūpinosi gyvūnais ir gamta. Po mirties paskelbtas šventuoju.
Lietuvoje nuo senų laikų buvo medžiojama. Anksčiau, pagonybės laikais, medžiotojų globėja buvo deivė Medeinė, kurios diena sutampa su šv. Huberto diena. Šiuo metu prasidėdavo medžioklės sezonas. Senovėje medžioklė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, dabar- žiauri pramoga.