1773 m. Dono kazokas Jemeljanas Pugačiovas pasiskelbė Rusijos caru Petru III ir organizavo kazokų sukilimą, kuris išplito Orenburgo, Kazanės gubernijose, V. Sibire, V. Kazachijoje, Urale. Vyriausybė sutelkė baudžiamuosius būrius ir 1774 m. balandžio 2 d. prie Orenburgo sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, vėliau Pugačiovas pralaimėjo prie Sakmarsko, galiausiai dėl Jajiko kazokų vyresniųjų išdavystės, 1774 m. rugsėjo 5 d. Pugačiovo armijos likučiai mūšyje prie Čiornyj Jaro buvo sutriuškinti visiškai. Pats Pugačiovas pabėgo, tačiau vėliau buvo sučiuptas ir Maskvoje, su 4 žymiausiais sukilėlių vadais, teismo nuosprendžiu, nužudytas.