Pavasario šventė (kin. trad.: 春節; supapr.: 春节; pinyin: Chūnjié), Vakaruose populiariai vadinama Kinų naujaisiais metais, taip pat - Naujaisiais metais pagal mėnulio kalendorių (kin. trad.: 農曆新年; supapr.: 农历新年; pinyin: Nónglì xīnnián), - didžiausia tradicinė šventė Kinijos regione, kinų diasporose visame pasaulyje ir glaudžiai susijusi su analogiškomis šventėmis Rytų Azijos regione. Švęsti pradedama pirmąją pirmojo mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną (正月 zhēng yuè), baigiama penkioliktą to paties mėnesio dieną. Pastaroji vadinama "Žibintų švente" (trad.: 元宵節; supapr.: 元宵节; Yuánxiāojié). Ypač svarbus yra vakaras prieš pirmąją Naujųjų metų dieną, vadinamas "Virsmo vakaru" (除夕 Chúxì).

Pavasario šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau - trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos.

Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis "žemiškosiomis atšakomis" bei dešimčia "dangiškųjų kamienų", kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t.y. vienos "rūšies" metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų.