Dėl didikų ir bajorų nuolatinių rietenų, vidaus karų, ginkluotų konfederacijų į Lenkijos ir Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politiką ėmė aktyviai kištis Rusija, Austrija ir Prūsija. Po karaliaus Augusto III mirties dėl sosto kovojo dvi didikų grupės: Čartoriskių, kuri pasikvietė Rusijos kariuomenę ir iškėlė kandidatu A. Poniatovskį ir Potockių, Radvilų, Liubomirskių, Ževuskių, Branickių sąjunga. 1764 m. rugsėjo 7 d. elekcinis seimas karaliumi išrinko, Jekaterinos II statytinį, Stanislovą Augustą Poniatovskį.