Nukniso zuikis trilitrinį ruginės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant
kelmo, atidarė... pauostė... ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda ir dar išgert, tik gurkšt ruginės ir guli paslika prie
zuikio.
Štai bėga vilkas:
- O! Ir išgert ir užkandos ir dar mergų! Vilkas išsitraukė stiklinę,
prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno... tik bats... ir guli.
Tuo tarpu pro šalį eina meška.
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai
sprandą seniai nusukt žadėjau, bet pirma reik išgert. Užsivertė meška
trilitrinį ir pusę jo ruginės išgėrė.
Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo. Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir
atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu kai vilką nujungiau... atsimenu, kaip lapę pakirkinau, bet kaip
mešką kėliau į medį nors užmušk - neatmenu!