Prašau šių namų šeimininko didelės malonės priebėgos ir nakvynės man ir mano mieliausiųjų bičiulių pulkui. Sakau tiesiai, jog esame didžiai išvargę, baisiai pailsę, mat ilgą kelią sukorėme, kol pasiekėme šią linksmą ir malonią vietą. Keliavom per juodas ir tamsias girias, tenai paklydom, šalčius ir lietų kentėjom, per gilius vandenis plaukėm, per kupstus kepėstavom, per raistus pūkštavom, kol atradom šią šaunią vietelę, žydintį sodelį, kol išgirdom skambias dainas aidint. O arčiau priėję išvydom ir pulką puikių panelių, skaisčių rožių ir lelijų. Kužda mano širdis, jog tame gražiame gėlyne tarp rožių ir lelijų žaliuoja ir žalioji rūtelė skaisčiausioji mergelė, kurios ieškoti ir esu žalio diemedžio siųstas.