Amerikoje, indėnų rezervate irgi jau ruduo. Na, susirenka visa gentis ir
klausia vado:
- Ar šalta bus žiema? Ar daug ruoštis reikia?
Na, o vadas jų - naujos kartos, nuspėti orų visiškai nemoka – senoliai mirė
nespėję perduoti tokios svarbios patirties. Žiūri vadas į horizontą, žiūri į
žolę - minčių jokių. Dar pagalvoja, pagalvoja, ir ryžtasi:
- Šalta bus žiema. Eikit rinkt malkų ir žabų.
Renka indėnai žabus, malkas kapoja. O vadui visgi neramu - o jei jis klysta?
Po poros dienų nupėdino iki telefono būdelės, skambina į nacionalinį orų
prognozės centrą:
- Gal galit pasakyti, ar bus šiemet žiema šalta, ar ne?
- Šiemet žadama šalta žiema.
Nusiramino vadas. Grįžęs visiems pakartotinai pranešė, kad bus šalta žiema ir
kad visi pasiskubintų rinkti malkas bei kaupti atsargas. Indėnai pradeda
sparčiau ruoštis žiemai. Po kelių dienų vadui vėl sukyla abejonės. Vėl
skambina į orų prognozės centrą ir gauna atsakymą:
- O taip, šiemet tikrai bus labai šalta žiema.
Indėnai spartina ruošos žiemai darbus. Jau dirba ir vaikai, močiutės ir
seneliai. Vadas džiaugiasi ruošos progresu, bet visgi nueina darsyk
paskambinti:
- Ar šalta bus ši žiema?
- Labai, labai šalta bus, tikrai.
- O kaip jūs galite būti taip įsitikinę?
- Indėnai rezervate kaip patrakę renka malkas ir ruošia atsargas...