Gyveno kartą moteris, jau kokiu 70 metus. Vyras jos jau seniai numiręs, prieš
kokius 20 metų. Gyveno gyveno ir sugalvojo, kad jai reikia vyro. Nu, kad ir
nesimuštų, ir pas kitas nevaikščiotų, nu dar, kad ir lovoj šį bei tą sugebėtu. Nu
ir padavė ji skelbimą į internetą...
Kita dieną skambutis į duris. Jin atidaro duris, o ten senukas, invalidas, be
rankų, be kojų..
Jin ir klausia jo:
- Tau čia ko?
- Nu aš pagal skelbimą, internete vakar perskaičiau.
- Bet tai kad tu be rankų...
- Nu taip, be rankų, bet tu tik džiaukis, taves nemušiu.
- Nu, bet, kad tu dar ir be kojų...
- Nu tau nuo to tik geriau, pas kitas nevaiksčiosiu.
Mergina pagalvoja, pagalvoja ir taria:
- O tu bent jau lovoj ką sugebi?
Senukas šypteli ir taria:
- O tu kaip galvoji, su kuom aš paskambinau?