Išjojo Meškėla ir Stakėnas į smuklę išgerti. Užsisakė viskio, prisėdo prie staliuko, stovinčio prie skelbimų lentos. Meškėla gerdamas perskaitė skelbimą, kad už vieną indėno skalpą yra mokama po 100 dolerių. Pasitarė su Stakėnu ir išjojo į laukus, indėnų ieškoti. Jojo tris dienas ir tris naktis, bet kaip indėnų nėra taip nėra. Tik trečios dienos vakare pamato vieną tokį sukriošusį, susenusį, vos bejudantį indėną. Prišoka abu, nuima skalpą ir džiaugiasi uždirbę 100 dolerių. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, abu nusprendė, kad reikia įkurti stovyklą nakčiai. Pasistatė palapinę ir abu nuėjo miegoti. Ryte Meškėla pabudo pirmas. Iškiša galvą iš palapinės ir žiūri, kad juos apsupusi visa indėnų gentis ir susmeigusi įtemptus lankus į juos. Meškėla, įvirsdamas atgal į palapinę, puolė prie Stakėno, pagriebė, purto ir šaukia: "Stakėnai, Stakėnai, mes turtingi".