Tie metai, kaip pavasario vėjas nuskrido...
Juk taip neseniai basas palaukėm lakstei,
Neseniai dar mylėta, svajota...
Tik plaukai, kažkodėl, kaip pavasario vyšnios pražydo...
Tiktai žingsnis sunkesnis ir naktys ilgesnės...
Bet tik tiek - gyvenimas kviečia nerimti ir žengti į priekį.
Tavęs laukia vaikai ir anūkų būrelis gražus!
Ir pavasariai svaigūs, ir siūbuojantis varpomis laukas...
Te nerimsta širdis, te svajoti ir laukt nepamiršta!
Ir gegutė tegu dar ne vieną dešimtmetį Tau iškukuoja!