Už praeitį, kuri dabar gyvena Kažkur toli, dulkėtoje pily. Už tai, kas liko ten, už šviesų atminimą Ir už randus, palikusius giliai širdy Už ateitį, kuri dar mūsų laukia Lyg neatidengtas paminklas pakelėj. Už viltį ir už auštančią rytojaus saulę. Už ištiestas rankas, kai skęsim nuodėmėj Už dabartį, atvedusią mus šičia. Už šypsenas veiduos, gerus žodžius Už tai, kad susitikom, metę viską, Pakelkime šampano sklidinus stiklus