Žiedais neišmatuot tavo širdies gerumo,
Į ją juk telpa žemė ir dangus,
Ir jei pro ašarą likimas pasižiūri,
Švelnumą dalini paguosdama visus.
Tad ačiū tau už gėrį, meilę, džiaugsmą
Ir už skausmingą nerimą naktų.
Tu - švyturys nakty juodžiausioj-
Tu saulė niūriame danguj.
Mes nepajėgsim atiduot tos meilės
Ir to švelnumo, mums kur dalinai.
Tegul šios gėlės tavo kelią laimins -
Tavoj širdy težydi amžinai.