Kad visada laikytumės pažadų
Kunigaikštis j savo rūmus pakvietė muzikantą, kad šis pralinksmintų jį patį ir jo kompaniją. Muzikantas ėmė groti.
- Tegul bus palaiminta tavo ranka, — tarė kunigaikštis, išgirdęs pirmuosius kūrinius. - Už gerą muziką dovanoju tau kardą.
Muzikantas padėkojo už dovaną ir dar nuoširdžiau ėmė groti.
- Už tokią puikią muziką ir žirgo nepagailėsiu, — iškilmingai tarė kunigaikštis. Muzikantas ėmė dar nuoširdžiau groti.
- Dovanoju tau dar ir karietą, — dosniai žadėjo kunigaikštis.
Kitą dieną muzikantas atėjo j rūmus pasiimti žadėtų dovanų.
- Koks kardas? Koks žirgas? Kokia karieta? - dabar jau nustebęs ėmė šaukti kunigaikštis. - Tu vakar pamaloninai mane puikia muzika, o aš tave — savo pažadais. Kas šiandien liko iš tavo muzikos, tas pats liko ir iš mano pažadų...
Tad pakelkime taurę už tai, kad mes visada laikytumės savo pažadų!