Už pasitikėjimą draugais
N uolat labai užsiėmęs verslininkas Laisvūnas ėmė įtarti savo žmoną neištikimybe. Kaip paprastai susirengęs tolimon kelionėn, jis pasikvietė geriausią savo draugą Gabrielių ir šiam sako:
- Gabrieliau, tu - mano geriausias draugas. Ir turiu prisipažinti, jog man kelia nerimą kai kurie mano žmonos poelgiai. Bijau, kad ji man neištikima... Aš dabar skrendu i Čikagą, savo žmoną užrakinau namuose, štai raktai nuo namų, juos atiduodu tau. Jeigu kas nors man nutiktų, nueik j mano namus, atrakink juos ir papasakok žmonai, kas man nutiko...
Po kelių valandų Laisvūnas jau buvo aerouoste. Kai su grupe keleivių jis pasuko išėjimo link, staiga išgirdo šaukianti Gabrielių.
- Klausyk, - šaukė tas iš toli, - tu supainiojai, davei man ne tuos raktus! Jie netinka tavo namų durų spynai!..
Tad pakelkime taurę už tuos žmones, kurie, patikėdami savo draugams paslaptis, patikėtų jiems ir savo tikruosius raktus!..