Už tėvų ir senolių išmintį
Vienas pirklys turėjo sūnų. Kartą jam tėvas davė monetą ir tarė: "Kaupk pinigus, sūneli". Sis gi monetą įmetė į vandenį. Tėvas nurijo nuoskaudą, bet nieko nepasakė. Sūnus ir toliau gyveno tėvo namuose, bet nieko neveikė. Pasišaukė kartą jį tėvas ir tarė: '"Eik, sūneli, ir pats užsidirbk pragyvenimui". Sūnus išėjo. įsidarbino. Nuo ryto iki vakaro jis dirbo sunkiausius darbus. Uždirbęs nemažai pinigų, parnešė juos ir atidavė tėvui. Tėvas tuomet ir sako: "Eik, sūneli, išmesk juos į vandenį". Sūnus nuleido galvą, tik dabar supratęs, jog kadaise buvo neteisus ir neįvertino tėvo išminties.
Tad pakelkime taurę ne už diržą ar botagą, o už mūsų tėvų ir senolių išmintį.