Jau laikrodis dvylika muša,
Jo dūžiai likimą nulems,
Vainiką iš rūtų žaliųjų
Liepsnų gaivalai pasiglemš.

Ir nuometą baltą nusegsim,
Apgobsim šilkine skara:
Dar vakar buvai vėjavaikė,
Nuo šiandien marti ir žmona!

Neverk dėl dienų, kur prabėgo,
Ir skruostų nevilgyk rasa.
Naujieji namai tavęs laukia,
Sušildyti meilės šviesa.