Sėdi du gruzinai prie butelio vyno ir kalbasi. Vienas pasakoja:
- Žinai, važiuoju aš sau vakar namo, ogi žiūriu ant kelio varlė šokinėja. Kažkaip pagailo man jos - dar pervažiuos kas - ir paėmiau aš ją į mašiną. Galvoju parvešiu iki namų ir kur nors paleisiu. Ar tiki manim?
Draugas susimastęs atsakė:
- Tikiu, tikiu...
- Tai va, parvažiavau namo, - tęsia savo istoriją gruzinas, - pažiūrėjau į tą varlę ir pagalvojau, tegu gyvens ji mano namuose, bus naminis gyvūnas. Ar tiki manimi?
- Tikiu, tikiu, - vėl sumurmėjo draugas.
- Taigi parsinešiau ją namo ir paleidau ant kilimo, bet vėliau ir vėl jos pagailo ir nusprendžiau leisti miegoti lovoje. Bet ar tu tikrai tiki manim?
- Aišku, kad tikiu.
- Ir žinai, aš su ta varle sau miegu, o ryte pabudęs pamatau šalia savęs nuostabaus grožio moterį. Ar gali tuo patikėt???
- Jei jau taip sakai, matyt, taip ir buvo. Tikiu tavim.
- Na matai, tu manim tiki, o žmona kažkodėl netiki...