Tarpmiestinis autobusas. Prisikemša pilnas autobusas liaudies: bobutės su maišiukais, vaikai, smirdintys diedukai – kaip visada. Kontrolierė visiems išdalino bilietus ir atsisėdo. Autobusas pajudėjo. Po kokių 15 minučių staiga kažkas pasidarė vairuotojui: paleido vairą, čiupo sau už gerklės, ėmė gargaliuoti, dusti. Mašina ėmė mėtytis į šonus po abi eismo juostas. Autobuse panika: klyksmas, isterija, kas meldžiasi, kas apsišlapino. Konduktorė ramiai atsistojo, priėjo prie šoferio ir ėmė daužyt jį savo “kaimiška” rankine. Ir stebuklas! Vairuotojas vėl čiumpa už vairo ir toliau ramiai važiuoja. Po pusvalandžio ir vėl viskas pasikartoja ir kontrolierė vėl imasi ekstrinių veiksmų vairuotojo išgydymui su savo taše. Ir vėl vairuotojui viskas gerai. Taip tęsėsi visą kelią iki maršruto galo. Kai autobusas galiausiai atvažiavo ir visi išlipo, prie vairuotojo drebančiom kojom prieina vienas iš keleivių:
- Gerbiamasis, turit tokių problemų su sveikata ir dirbat tokį atsakingą darbą. Rizikuojat ne tik keleivių, bet ir savo gyvybe. Aš daktaras, galiu jums padėti, tyrimai, gydymas ir t.t….
Šoferis jam:
- Aš sveikas kaip ridikas! Tiesiog praėjusią savaitę mūsų kontrolierės vyras pasikorė, tai aš ją erzinu...