Nemune, sakai, ledai išplauks....
Ir puiku. Tegu sau skradžiai plaukia.
Tu manęs vis viena nebelauk,
Jeigu nori nusikirpk ir plaukus.

Drabužius į komisą išnešk,
Žiedą nusimauk, iškeisk į sviestą,
Tik nesitikėk - negrįšiu aš.
O jei grįžčiau- pasitrauk iš miesto.

Vasara, sakai, basa bėgiosi.....
Na ir kas? Aš irgi bėgau basas,-
Juk kiekvieną sykį po algos
Ir batus atimdavai, ir pasą.

Bus ruduo, sakai, atjos šiaurys....
Gali būti: Šiaurys, Vakaris, Jonas....
O kada pirmasis sniegas kris,
Suskaičiuosi: pilnas eskadronas..

Akmenys paplentėm kauks? Ak, duok
Man ramybę. Nenervuok manęs.
Pats kaukiau aš, kai nagais veiduos
Išrašei man tulpes, ramunes.

Netgi jeigu sužaliuos lazda,
Su kuria kadais kirtai man protą,-
Aš negrįšiu niekad. Niekada.
Nusibodo.

J. Erlickas