Žinau kad priverčiau tave kentėti, Žinau, kad daug kur klydau ir klupau. Dabar žinau, kad tu norėjai man padėti, o aš tave taip nepelnytai užgavau. Neteisinuos, tik noriu kad suprastum, Tenai buvau ne aš o pyktis ir kančia. Labai prašau, neteisk, o jei pajėgtum, Atleisk ir abiem nukris našta.