Aš žinau kada nors tu ateisi. Mano lupas bučiuosi karštai. Aš ištarsiu: gana jau po laiko O akyse žibes sutema. Nematysiu tavęs nors ir gaila, Gaila metų šitų keturių. Buvo meilė,bet ji jau baigės Nežinau ar ji vėl beateis. O dabar tu išeik ir negrįžki Nors vėjai draikys tavo plaukus. Nebenoriu daugiau aš matyt Šitos meilės kuri jau nublanko. Gaila buvo man auštancio ryto, Sutemos ir tavųjų akių. Gaila buvo ir meilės mažytės Kada širdžiai buvo sunku. Gal kada aš vėl susapnuosiu tavo veidą ir tavo akis, Tavo lūpas bučiuosiu per sapną Ir girdėsiu kaip lyja lietus. Atsikelsiu, rymosiu prie lango Ir matysiu tave. Tu ištiesi man savąja ranka Ir nueisiu toli į žvaigždes. Ne,nenoriu daugiau aš klajoti Po žvaigždes, po geltonas žvaigždes. Aš tik noriu išgirst tavo juoką, Tavo meilę ir tavo dainas. Aš žinau tu daugiau neateisi Tu geresnę turi su savim. Tad mylėk tu ją man negaila Man tik ašarų pora nukris. O dabar gavoju apie medį, Kuris stovi priešais mane, Ir galvoju kaip gera kad laikas Nebenori sustot niekada!