Aš sapnavau, kad rodos palikau be tavo meilės vidury nakties. Kad metai skrieja, ir kaskart sunkiau man ranką į tave ištiest. Kad rodos pamažu dingsti, dingsti lyg ūkanose, tarp svetimų žmonių. Atleisk, tavęs įvertint nemokėjau, kartu esi, tik šiandien supratau. Sugrįški ir grąžinki viską, kas praėjo. Maldauju aš tavęs, kaip tu manęs anksčiau. Maniau. kad myli, o dabar matau, kad tik žaidi. Pavėjui nulėkė manoji laimė, užgeso svajingi tavo pažadai. Žinau, negrįš praėjusios dienos, žvaigždėtos naktys, pasaka graži. Tau kitos akys, kitos lūpos šypsos. Bet pasakyk, kodėl tu toks esi. Kam tiek žodžių, kam tiek kalbėta, kam šitiek nemigo naktų? Sakyki, kam apgaudinėji, gal tau geriau, kai aš kenčiu? Bet kam kalbėti. Atleiski man, tai aš kalta, kad pamilau tave. Tai paskutiniai mano žodžiai, būk laimingas, o kai bus sunku, prisimink mane.