Kam žvakės dega nesutemus?
Kodėl taip širdį gelia?
Kam budi baltos chrizantemos
Prie miegančio tėvelio?

Įšliaužia žmonės, galais pirštų.
Lyg nebyliai klausimai - -
Iš didžio sielvarto aš mirštu -
Tokia tyla baisi man!

Vai, gauskite, varpai, sirenos,
Raudokit mano skundą!
Tyliais šešėliais dreba sienos -
Tėvelis nenubunda.

Tėvelis miega. Nepažadins
Varpų kraupus gaudimas -
Suspaustos lūpos jo - bežadės -
Jautri širdis nurimus.

Jau niekad nepramerks blakstienų
Tos akys rūpestingos -
Jau nebeglostys mūs nė vieno -
Balta ranka sustingus.

Tikrai. Tikrai tėvelis mirė!
Vargai langan sužiuro -
Ir dienos rūškanos pasviro
Prie našlaitėlių durų.