teka 05:52
leidžiasi 18:53
Pilnatis
20 mėnulio d.
Lietuvos įstojimo į NATO diena
Vardadienius švenčia:
Almantė, Bertolda, Bertoldas, Manvyda, Manvydas
Gimtadienis:
Mantas Petruškevičius
Sužinok
Sveikinimai
Daugiau sveikinimų..
Atvirukai
Daugiau atvirukų..
Statistika
Svetainėje:
Sveikinimai - 1797
Tostai - 286
SMS tekstai - 731
Atvirutės - 1366
Mintys - 943
Patarlės - 312
Užuojautos - 83
Videosveikinimai - 72
Anekdotai - 5066
Išsiųsta
Šiandien - 0
Vakar - 0
Per 7 d. - 0
Per mėn. - 0
Viso - 58459
Tostai.lt rekomenduoja
Velykos  > Grįžimas iš bažnyčios

Išėję iš bažnyčios, giminės, kaimynai, pažįstami sveikindavo vieni kitus, linkėdavo gerų metų, stiprios sveikatos, šeimoje laimės ir viso geriausio. Tačiau tai trunka neilgai.

Visi nepaprastai skuba, ypač dzūkai, tiesiog lenktyniauja raiti, pėsti ir važiuoti. Girdi, „kas greičiau namie atsiras, tam sparčiau eisiąs vasaros darbymetis“. Jei neskubėsi Velykų rytą, tai visus metus vaikščiosi apsnūdęs. Tik vyresnieji ar važiuojantys blogais ir vingiuotais keliais nebesiskubindavo. Ir žemaičiai tam skirdavo mažiau dėmesio.
Puvotiškė dzūkė R. Sabaliauskienė atsiminimuose rašo: „Nuo bažnyčios visi bėga strimagalviais į savo vežimus, kuo greičiausiai skuba į namus, kad greičiau atsigavėjus po tokio ilgo pasninko. Pirmą Velykų dieną lenktynės. Išvažiuos su geru arkliu pirmutinis ir važiuoja sau žingsniuku. Tai ir susirenka virtinė. Neiškentęs kuris ir ima lenkti. Tada jie nepasiduoda, varo savo arkliu

kus, tie net sukaitę bėga. Kas gi norės paskutinis likti, ypač mūsų pusės, Puvočių, kuriems reikia persigauti per Merkį. Per Merkį tilto nėra, tik keltas, tai, paskutinis likęs, ilgai palauksi, kol tave perirs. Pirmutinis jau po pusryčių, o paskutinis tik iriasi su uodega". Tuo tarpu mardasaviškis P. Zalanskas dzūkus pavaizdavo dar nekantresnius. Kai kunigas šventina pyragus, kiti šeimos nariai kinko greičiau arklius. „Apšventinus pyragus, visi skubą bėga, vienas per kitą virsta, griūna, rėkia iš džiaugsmo, kuriam greičiau namo parvažiavus... O kiek žmonių, keliu važiuodami, susižeidžia, vienas kitam ratus sulaužo, vieni kitiem vežimą perverčia, lenktynėn eidami".
Velykų ryto nuotaiką mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Šiaulių apyl. Pailių k. vaizdžiai aprašė P.Lešinskas: „Velykų rytą grįždami iš Prisikėlimo, stengdavosi aplenkti savo kaimyną tuo parodydami, kad yra geresnis šeimininkas, moka geriau prižiūrėti arklius. Jauni lenktyniaudavo, kad atkreiptų dėmesį mergaičių ir jų palankumą <...> Po Prisikėlimo keliai atrodydavo kaip skruzdėlynas, ir važiuoti, ir pėsti skubėdavo namo. Moterys, mergaitės, jei vėlyvos Velykos, šiltas oras, basos, batelius paėmusios į rankas, įraudusios, sušilusios, pakilios nuotaikos, linksmai kalbėdamos, juokaudamos, skubėdavo namo. Kokie draugiški, atviri, linksmi būdavo žmonės, būreliais vykę, o kai užtraukdavo dainelę, tai tokią palaimą jausdavai, kad, rodos, visi žmonės yra broliai ir seserys".
Grįžtant iš bažnyčios, tėvas, motina arba kas nors iš šeimos vyresniųjų, tardamas „Duok, Dieve, gerą derlių", laimindavo laukus (Naujojo Daugėliškio apyl.). Velykų rytą javų laukus, pasižiūrėdami, kaip rugiai peržiemojo, apeidavo ir Utenos bei Zarasų raj. gyventojai.
Buvo tikima, žinoma, greičiau juokais, kad, „kas pirmas Velykų rytą grįš į namus, tas rudenį pirmas ir nuo laukų pareis" (Saločių apyl.), kad tam, kuris greičiau sės prie velykinio stalo, geriau seksis, tas visur pirmaus laukus apsidirbs, pirmas pasės javus, tam linai ilgi augs (Musninkai), geras bus derlius ir pirmas jį nuims, merginos greičiau pasisės rūtas (Trakų raj.), greičiau ištekės (Radviliškio raj. Grinkiškio apyl.). Ypač lenktyniaudavo važiuoti, jaunimas, aplenkti priekyje važiuojantį ūkininko garbės reikalas. Kiti ir ratus sulaužydavo, susižeisdavo. Važiuoti leipalingiškiai

surinkdavo pėsčiuosius, kiek tik telpa į vežimą „kad neliktų jų kelyje, kad geriau gyventų, kad Dzievulis visus sulygino".
Grįžę į namus, tėvai žodžiais „Sveiki, sulaukę šventų Velykų" pasveikindavo vaikus, o vaikai, sveikindami tėvus, bučiuodavo jiems ranką. Glostydami vaikams galveles, tėvai palinkėdavo: „Aukit geri žmonės, kad būtumėt naudingi Dievui ir Tėvynei" tai darydavo abu tėvai (Sudeikiai). Skuode, kaip aprašo O. Gauriliūtė, likę namuose grįžusiųjų neįsileisdavo, užsisklęsdavo duris: „Prie uždarų durų turėdavę užgiedoti „Sveiki, sulaukę šventų Velykų", turėdavę pasirodyti, iš kur parvykę. Pagiedojus namiškiai atsisklęsdavę duris. Tada visas būrys sueidavo į trobą vienas kitą sveikindavo su šv. Velykomis, palinkėdavo, ir vienas kitam atleisdavo, jei kas buvo bloga, pasibučiavę eidavo už stalo".