Kodėl užsidegat kas naktį žvaigždės mažos,
Ko jūs nerimstat danguje plačiam?
Juk svetimi jums, svetimi žmogaus kelių miražai.
Jums tolima žmogaus kančia...
Ten taip platu. Jūsų keliams ribų nėra.
Jums kelias - visas mėlynas dangus.
O šičia, žemėje, paklysta kelio vingiuose žmogus.
Jį amžinai vis plaka nerimas ir vėjai,
Jam siaura čia, trošku dulkėtame kely...