Airija. Susitinka meška, lapė ir vilkas. Žinoma pradeda girtis kaip jiems gera gyventi, lapė ir sako:
- Va aš tai gyvenu prie vištidės, didelios tokios, kai tik išalkstu, nueinu... pasiimu gaidžiuką, galvą nusuku, suėdu, nieks jo nepasigenda - ten jų daug.
Prabyla vilkas:
- Va aš tai įsikūriau gražioje kalnų papėdėje prie avių fermos, tik išalkstu - liuokt per tvorą, pasigaunu ėriuką, suėdu ir viskas... vistiek ten jų daug yra - nieks nepastebi.
Prabyla meška:
- Va aš tai gyvenu mieste prie statybų.
Lapė su vilku susižvalgo, pečiais patrauko ir klausia kaip tai prie statybu, o meška ir aiškina:
- Tai va, kai tik išalkstu - liuokt per tvorą, pasigaunu lenką, suėdu, vis vien ten jų daug ir nieks neskaičiuoja...