Vieną moteriškė, burėja, turėjo neįgalų sūnų. Jis negalėjo matyti. Vieną dieną ji parnešė sūnui stebuklingą eliksyrą:
- Vaikeli mielas, išgėręs šio eliksyro tu galėsi matyt nuostabią gamtą, visą pasaulį, mane, draugus ir viską, ką tik panorėsi, viską, ko iki šiol negalėjai matyt.
- Mamyte, nejaugi, duok greičiau, negaliu patikėti. Mamyte, tai bus mano laimingiausia diena gyvenime.
Kaip galėdamas greičiau išgėrė vaikelis eliksyrą, tačiau...
- Mamyte, aš nieko nematau! Mamyte, kodėl aš nieko nematau! Juoda akyse, mamyte, gelbėk!
Mama atsako:
- Su balandžio pirmąja, sūneli.