Eina keliu trys geriausi draugai. Jiems reikia pereiti kelią. Eina jie per kelią
ir iš niekur nieko atsiranda tolimųjų reisų vairuotojas su tralu ir ištaško juos
kaip pomidorus. Jie papuola pas Dievą, kuris juos turi paskirstyti ar į pragarą
Jiems ar į rojų. Dievas žiūri liūdnai į juos, krato galvą ir sako:
- Na kadangi jūs patys geriausi pasaulyje draugai, tai aš jums duosiu dar vieną
šansą.
Pasikviečia pirmąjį. O tas alkoholikas.
- Aš tave uždarysiu į kambariuką, kur bus 100 000 litrų degtinės. Jei per šimtą
metų neišgersi nė lašo - pakliūsi į rojų.
Užrakina duris ir kviečiasi antrąjį, kuris labai megsta mylėtis.
- Tave aš uždarysiu į kambariuką, kur bus 100 000 pačių gražiausių pasaulio
merginų. Jei per šimtą metų nepaliesi nė vienos - pakliūsi į rojų.
Pasikviečia trečiąjį. O tas rūko žolę.
- Tavo kambariuke bus 100 000 tonų žolės. Jei per šimtą metų nesurūkysi nė gramo
- pakliūsi į rojų.
Na Dievas sėdi, pažiūri į savo laikrodį, pamato, kad šimtas metų jau praėjo ir
eina tikrinti draugų.
Atidaro pirmas duris. O ten alkoholikas visas girtas, jau užsivertęs paskutį
butelį. Dievas papurto galvą, paspaudžia tokį raudoną mygtuką, atsiveria bedugnė
ir alkoholikas lekia į pragarą.
Atrakina antrąsias duris. Oten žmogelis jau užlipęs ant paskutinės moterėlės.
Aplinkui vaikučių fermos tik laksto. Jo likimas kaip ir pastarojo. Raudonas
mygtukas, bedugnė, pragaras.
Atrakina trečiąsias. Žiūri žmogelis sėdi kampe susispaudęs ir visas dreba.
Dievas tris kartus apėjo ir patikrino visą žolę. Ogi nė gramo nepaliesta. Dievas
toks laimingas ir sako:
- Sveikinu, sūnau mano. Tu dabar pakliūsi į rojų, tave angelai pasitiks. Bet
prieš patekdamas ten, tu man turi paaiškinti, kaip išsilaikei šimtą metų
neužrūkęs nė gramo?
- Aš neturėjau prisidegti...