Geologas Sibire jau penkti metai... Visiškas atotrūkis nuo civilizacijos - su
nieko nebebendrauja normaliai jau metai - tik su čiukčėm, jau ir kalbą jų
įvaldęs normaliai... Sumasto vieną dieną, kad alaus nori labai... Nu bet taip,
kad vos ne lomkes. Nueina pas čiukčią:
- Sakyk, iki parduotuvės kur alų parduotų toli?..
- Oi toli, toli - bent trys keturios dienos su šunimis man, o tau gal ir savaitė
visa...
- Klausyk, būk draugas, nuvaryk tu ten į parduotuvę - nupirk man to alaus... Jau
visiškai nostalgija užgraužt baigia - numirsiu aš čia.
- Nuvaryčiau, ale nemokėsiu normaliai paprašyt - kalbos juk nežinau.
- Aš tau tava kalba surašyšiu, tu tik nuvarysi ir paskaitysi!
- Nu gerai....
Geologas surašo raštelį, duoda babkių, čiukčia ima slides šunis ir į kelionę...
Šiaip ne taip per tarpeklius visokius, prarajas nusikasa jis į parduotuvę,
pakeliui visus šunis palaidodamas - šalčio, alkio neatlaiko gyvunėliai.
Įeina į parduotuvę, sėdi diedas, snukis 30x30 cm dydžio, kažką kramto abejingai.
Čiukčia išsitraukia geologo raštelį ir skaito:
- "Pivo jest?..."
Diedas pasižiūri ir atrėžia:
- Niet....
Čiukčia skaito toliau:
-"BL*** - TAK I DUMAL..."